- vekėti
- 1 vẽkėti, -ėja, -ėjo tr., intr. mušti, vanoti: Al kad tas gavo vẽkėti! Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vekėti
Look at other dictionaries:
vekėti — 2 vekėti, ėja, ėjo tr. pjauti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvekėti — 2 atvekėti tr. atriekti, atpjauti: Kad atvekėjau duonos visą abišalę Ut. | refl. tr.: Duonos žiauberę atsivekėjo ir išejo Ds. vekėti; atvekėti; išvekėti; nuvekėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvekėti — 1 išvẽkėti tr. išvanoti, išperti: Palauk tu mun, aš tau kailį išvẽkėsiu! Skd. vekėti; išvekėti; privekėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvekėti — 2 išvekėti tr. iškabinti, išdrėksti, išplėšti: Kaip užgriebė, teip ir išvekėjo visą veidą Ut. Man tada kai šoko piela, taigi ligi kaului išvekėjo Sdk. | Vakar sviestas buvo neliestas, šiandie žiūriu – didžiausias kabinys išvekėtas Dkšt. vekėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvekėti — 2 nuvekėti tr. nupjauti, nuriekti, nurėžti: Kam tiek sūrio nuvekėjai? Ut. vekėti; atvekėti; išvekėti; nuvekėti … Dictionary of the Lithuanian Language
privekėti — 1 privẽkėti tr. Šts primušti: Aš aną kad privẽkėjau! Skd. vekėti; išvekėti; privekėti … Dictionary of the Lithuanian Language
